► Apie židinius
 Daugeliu atvejų židiniai statomi būsto papuošimui, tai jau tapo neatskiriama interjero detale, kuri suteikia jaukumą ir komfortą. Tai gali būti ir puikus šildymo elementas. Visais laikais žmogus norėjo turėti ryšį su ugnimi, tai suteikia atsipalaidavimą, žiūrėjimas į degančią ugnį ramina. Židiniai vis dažniau randa vietą šiuolaikiniuose interjeruose.
Įvairių modifikacijų modernūs židiniai skirtingai montuojami. Židinys su oro šildymo sistema gali būti klasikinis - su akmens, betono, marmuro ar panašia apdaila.
Kita židinių grupė montavimo, tiksliau, jungimo būdu yra panašesnė į krosneles. Pastarosios pastatomos ar pakabinamos ir be jokios papildomos apdailos tiesiogiai pajungiamos prie dūmtraukio.
Tokiu pat būdu galima prijungti ir kai kurių Europos gamintojų židinius, kurie yra vientisi ir turi tik sujungimo su dūmtraukiu alkūnę. Šie židiniai būna dažniausiai metalo konstrukcijos ir kaisdami skleidžia metalo plėtimuisi būdingus garsus.
Ir atviro, ir uždaro tipo modernūs židiniai gali būti gaminami iš tokių pat medžiagų, būti vienodų architektūrinių formų. Esminis jų skirtumas - saugumas ir ekonomiškumas.
Uždaro tipo ugniakurai apsaugo nuo atsitiktinio aplink esančių daiktų užsiliepsnojimo.
Dalis potencialių židinių vartotojų išskiria jiems priimtiną atviro židinio savybę - atvirą, natūraliai degančią ugnį, spragsėjimą, kvapą. Šiuo atveju reikia atskirti malonumą nuo patogumo. Galima teigti, jog atviro tipo židinių negalima palikti be priežiūros, tačiau uždaro tipo židiniai gali kūrentis daugelį valandų, net ir nesant šeimininkų.
Absoliuti dauguma uždaro tipo židinių yra konstruojami taip, kad juos būtų galima naudoti ir atidarytomis durelėmis. Tokiu būdu uždaro tipo židinys atitinka visus vartotojų keliamus reikalavimus.
Modernių židinių vietos parinkimui keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir tradiciniams. Modernūs židiniai gali būti fasadiniai, sieniniai, kampiniai, vidury patalpos. Ir klasikiniai, ir modernūs židiniai sudegina tam tikrą kiekį deguonies, jiems reikalingas šviežio oro prievadas, įkaitusio oro paskirstymas.
Atsižvelgiant į tai, kad moderniems židiniams dažnai naudojamos kitos apdailos medžiagos - stiklas, metalas, plastikai ir pan. - jiems kartais tenka taikyti papildomus saugos, izoliavimo, oro privedimo, instaliavimo reikalavimus.
Tai, kad židiniais patalpos apšildomos daugelį amžių, žino visi. Modernūs židiniai yra ištobulintų technologijų, kurių tikslas - minimalios kuro sąnaudos, ypač lengva priežiūra bei saugumas.
Žinant, kad šildymas židiniu yra toks pat efektyvus kaip ir kokybiškiausiais kieto kuro katilais, kad šiluma išgaunama be tarpinių grandžių, kūrenimosi laikas su viena malkų įkrova tęsiasi iki 18 valandų, o dar turint omenyje ir židinio jaukumą, galima drąsiai kalbėti apie žymiai platesnį nei iki šiol židinių su oro šildymo sistemomis panaudojimą.
Dauguma modernių židinių šilumą į patalpas perduoda oro srautu, jam pratekant pro įkaitusį ketaus ar metalo uždarą arba atviro ugniakuro metalo ar keramikos įdėklą. Šiuo atveju židinio apdaila lieka neįkaitusi.
Gana įdomus sprendimas yra klasikinės krosnies „gyvatuko” principo panaudojimas moderniame uždarame ugniakure. Šis sprendimas patrauklus tuo, kad modernus ugniakuras, skirtingai nei senosios krosnys, su viena malkų įkrova gali veikti nuo kelių iki keliolikos valandų.
Atnaujinta: 2010 gegužės mėn. 28 d.
Henrikas Klimašauskas
Kopijuoti ir platinti paskelbtą informaciją be autoriaus raštiško sutikimo griežtai draudžiama, o jei sutikimas gautas, nuoroda į http://henklis.eu būtina.
|
|
